Backpackers.lt

Kalifornija kitomis spalvomis

Jei kas skaitėte ankstesnius įrašus, turbūt susidarėte įspūdį, kad mes ne itin mėgstame Kaliforniją. Na, aš bent stengiausi tokį įspūdį sudaryti. Nemėgti jos buvo dėl ko: nekultūringi ir gamtos nepuoselėjantys žmonės, ke-valkatos, save parodyt bandanti kultūra. Na, netraukė nors tu ką…

Turiu pripažinti, kad nelaukiau to grįžimo į jos centrą, dėl tos nelemtos audros, neleidusios mums kilti į šiaurę.

Audrą praleidome puikiose sąlygose

Žinodami, kad audra apims daugumą rajonų, ten, kur jos nebus, vistiek bus liūtys bei stiprus vėjas, supratome, kad neverta bandyt rast vietą palapinei pastatyti. Sveikata – svarbiausia. Būtent dėl to ir nerizikavome susirgti miegodami lauke. Išsirinkome Airbnb kambarį, kuris buvo visai šalia Sacramento. Kaina buvo labai patraukli, ypač už tiek, kiek buvo parašyta, kad gausime.

Vos tik atvykus, pamatėme, kad rajonas, kuriame gyvensime, gan neblogai atrodo – mūsų butas buvo atskirame butų komplekse, tarytum atskiras, uždaras ir saugus rajonėlis.

Susitikus su buto savininku, iškart pasijutome, kaip namie. Ko gero, pirmą kartą per kelionę teko bendrauti su tokiu išsilavinusiu žmogumi. Buto savininkas dirbo inžinieriumi ir iš jo pasakojimų buvo aišku, kad jau yra daug pasiekęs. Negana to, šis nestokojo ir puikaus humoro jausmo. Pas jį praleidome tris nuostabias, tingulio pilnas dienas. Vakarais bendraudavome bei išlenkdavome po taurelę, kitą. Skambėdavo juokas, pagaliau turėjome virtuvę, kur galėjome gaminti maistą, o ir naujasis draugas buvo puikus kulinaras ir pavaišino mus orkaitėje kepta lašiša su karamelės bei apelsinų sulčių padažu.

Po šių trijų dienų jautėmės puikiai – buvome pailsėję, atsigavę morališkai ir fiziškai, išsisocializavę bei pasiruošę naujiems nuotykiams.

Nepraleidome progos pamatyti Golden Gate tilto

Naują tikslą susiradome atsitiktinai – tiesiog žvilgterėjome į žemėlapį, radome nacionalinį parką bei pažiūrėjome, kaip jis turėtų atrodyti. Nusprendėme vykti į Point Reyes nacionalinį parką – pirmąjį, esantį Ramiojo vandenyno pakrantėje. Gera žinia buvo ir tai, kad vykdami į šią vietą, kiek pakoregavus maršrutą, galėjome aplankyti ir „auksinių vartų“ tiltą, kurį, ko gero, kiekvienas atpažintumėte iš visų filmų bei serialų, ar JAV atvirukų.

golden gate tiltas

Golden Gate bridge

Nors pats kelias link San Fransisko buvo labai intensyvus ir vairavimu negalėjau mėgautis, tikslas buvo to vertas. Na bent nuotraukos… Žmonių prie Golden Gate tilto buvo labai daug. Kiekvienas bandė įkišti automobilį parkuotis, kad tik galėtų padaryti bent vieną gerą nuotrauką. Geriausios vietos buvo užimtos ir reikėjo stotis į eilę. Blogai atsistojusiems policininkai čia pat rašė baudas.

Medis siena

Medis – siena

Mes nusprendėme prieiti arčiau tilto ir paskaitinėti informacines lenteles. Nuo mūsų žvalgybos aikštelės matėsi ir Alkatraso kalėjimas, dar vienas garsus objektas šioje šalyje. Nors viskas buvo įdomu, daug laiko tam neaukojome. Laukė naujas nacionalinis parkas, kurį norėjome pamatyti, juolab, kad tai buvo vieta, kurioje turėjo būti jūrinių gyvūnų.

Paukščiai

Paukščiai

Į naująją stovyklą – 2,5 kilometrų žygis pėsčiomis

Vos tik atvykus į Point Reyes nacionalinio parko informacijos centrą, pajutome, kad čia bus smagu. Prie pastato stoviniavo elniai, į šalia esančius krūmus šliaužė gyvatė. Viduje buvę reindžeriai buvo itin malonūs ir suteikė be galo daug informacijos apie parką, kuriame, pasirodo, galima pamatyti ir jūros vėplių ir ruonių, plėšrių paukščių, o jei labai pasiseks, ir banginių.

Ramusis vandenynas

Pakrantė

Vienintelis klausimas buvo – kur nakvosime. Visi kempingai buvo „prieinami“. O tai reiškia, kad iki jų reikia žygiuoti, palikus automobilį bei pasiėmus visus, tam kartui reikalingus daiktus. Kiti variantai buvo brangūs arba labai brangūs privatūs kempingai. Nusprendėme, kad bent sykį reikia išmėginti ir „prieinamus“ kempingus. Išsirinkome vieną, kuris buvo prie pat Ramiojo vandenyno pakrantės. Iki jo reikėjo nužygiuoti 2.5 kilometrus. Jau buvo popietė, tad kitų planų nebeturėjome. Nuvykome į vietą, kur reikėjo palikti automobilį, susirinkome visus daiktus, kuriuos galėjome panešti tokį atstumą, pasiėmėme porą malkų bei vyno ir nužygiavome link jūros.

Keliaujantis medis

Keliaujantis medis

Pakeliui dar pamatėme priešais mus tipenantį kojotą, kuris neatrodė mumis susidomėjęs. Man kojotai jau tapo geru ženklu, nes kai tik juos pamatydavome, pamatydavome ir ką nors įdomaus.

pelėda

Miega

Po šiek tiek pastangų atėjome į naująjį kempingą. Vieta buvo tobula. Vos už poros šimtų metrų griausmingai ošė vandenynas, kiekvienas krūmynas šurmuliavo gyvybe, žmonių buvo vos keli, o ir tie tokiais dideliais atstumais nuo mūsų, kad atrodė, jog mes ten vieni.

Grifas

Puota

Pasistatėme palapinę ir ėjome prie jūros. Na, prie vandenyno. Vaizdas buvo kerintis. Bangos buvo neramios, visa pakrantė liudijo apie ką tik pasibaigusią audrą – buvo nusėta jūros kopūstais, nuolaužomis… Nenuostabu, kad ant pakrantės buvo ir kažkokio didesnio graužiko lavonėlis, prie kurio godžiai sukosi du grifai.

grifai

Nepasidalina

Tikrų tikriausia laukinė gamta

Vos ne vos užsikūrėme laužą, pasišildėme vakarienę ir gurkšnojome pigų Kalifornijos vyną. Vėliau grįžę prie palapinės dar ilgai spoksojome į naktinį dangų, kurio negadino nei šviesos užterštumas, nei supo debesys. Buvo galima grožėtis žvaigždėmis, kurios atrodė ryškesnės nei bet kada.

garniai

Rado vienas kitą

Nakties grožio ramybę pertraukdavo naktiniai draugai. Kiekviename krūme judėjo kažkas nedrąsus. Vis laukėme, kada kuris išlįs pasilabint, tačiau nei vieno nepastebėjome. Žinojom iš pasakojimų, kad mus ten turėtų supti meškėnai, šeškai, kojotai, lapės. Jau buvome šiek tiek pramokę žinoti, kas per gyvūnai aplink mus iš pėdsakų bei jų paliekamų „dovanėlių“.

Pirmą kartą palikę automobilį toli toli nuo palapinės, pasijutome pagaliau atradę tą tikrąją laukinę gamtą.

vėplys

Garsiakalbis

Diena, kupina atradimų

Kitą dieną kėlėmės anksti. Turėjome tik ją vieną apžvalgyti visą pakrantę. Pradėjome nuo Point Reyes švyturio. Atvykę į tašką, iš kurio turėjo matytis didžiuliai plotai vandenyno, patekome į didžiulio rūko debesį. Gerai, kad vėjas buvo pakankamai stiprus ir karts nuo karto kokia nors pakrantės vieta atsidengdavo.

vėpliai

Meilė

Nuvykome paspoksoti į jūrų vėplius, dar vadinamus jūsų drambliais. Girdėjome šiuos iš tolo. Niekad nebuvau jų matęs laisvėje, juolab nemaniau, kad jų būna tiek daug vienoje vietoje. Šie atrodė tarsi žaismingų vaikų ir tingių suaugusių bendruomenė. Vieni akivaizdžiai dūko ir meilinosi vandenyje, kiti nejudėdami vėpsojo ant pakrantės. Šiuos gyvūnus galima labai ilgai stebėt ir jie nei kiek nenusibosta.

vėpliai

Tinginių “šaika”

Vėliau sugrįžome prie švyturio ir stebėjome ruonius. Pakeliui į naują apžvalgos vietą pamatėme raudonuodegį supį (arba raudonuodegį vanagą). Vienas gražiausių mano regėtų paukščių.

Raudonuodegis suopis

Raudonuodegis suopis

Nelauktas svečias iš gelmių

Manydami, kad jau viskas pamatyta, po truputį sukome atgal. Dar sumanėme sustoti prie paplūdimio, kuris garsėjo bangų didumu. Pusiau juokais kalbėjome, kad tai paskutinė proga pamatyti banginius. Vėjas buvo didelis, todėl kantrybė seko. Vos tik Giedrė pasiprašė į automobilį, pamačiau iš bangų pūstelėjusią čiurkšlę. Pasakiau Giedrei, kad turėtų dar kantrybės, nes jau numaniau, kad pamatysime ir kai ką daugiau.

Point Reyes

Peizažas

Nors iš pradžių Giedrė netikėjo, sakė, kad tai tiesiog purslai nuo bangų, neužilgo kyštelėjo ir juoda nugara su nedideliu peleku – banginis. Pirmasis laisvėje pamatytas, tikrų tikriausias banginis. Po kurio laiko išmokome numatyti, kur išlįs jo nugara. Dažniausiai tai įvykdavo už kelių metrų nuo pūstelėjusių purslų.

kuprotasis banginis

Iškišo kuprą

Stebėjome banginį, kol šis pranyko horizonte. Vykome prie kito kranto. Ten rezultatas taip pat buvo sėkmingas. Dar vienas, toks pats banginis, naršė netoliese pakrantės. Vos ne vos padarėme kelias itin sunkias nuotraukas, kuriose užfiksavome peleką. Šį kartą norėjome būti tikri, tad nuvykome į informacijos centrą, kur pasiteiravome, kas tai per gyvūnas. Čia reindžerė išsitraukė knygą su parko gyvūnų sąrašais bei nuotraukomis ir mums identifikavo, jog tai kuprotasis banginis. Buvome itin laimingi. Šis laimikis išdidžiai gulasi šalia grizlio, juodosios meškos, briedžių ir Yellowstone kojotų.

Pterodaktilis

Pterodaktilis

Ta diena buvo viena nuostabiausių šioje kelionėje. Tam tikra prasme buvau dėkingas, kad pakrantę aplankė ta audra, privertusi mus pakeisti maršrutą. Įspūdžių buvo kalnas. Su šiuo bagažu ir vykome toliau, jau po truputį į šiaurę, atgal į lietų.

Ramusis vandenynas

Ramusis vandenynas

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *